Artėjant 100-osioms M. K. Čiurlionio mirties metinėms, menininko memorialinio muziejaus vadovybė yra priversta rūpintis ne tik kompozitoriaus ir dailininko minėjimo renginiais, bet ir dalyvauti diskusijoje su Druskininkų miesto gidais, prašančiais imtis muziejaus ir jo teritorijos tvarkymo darbų. Pasipiktinę miesto gidai žada rašyti straipsnius, siųsti nuotraukas Kaune įsikūrusio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (memorialinis muziejus yra vienas iš jo padalinių) valdžiai, kreiptis į kultūros ministrą. Jie pasiryžę imtis bet kokių priemonių, kad tauta sunerimtų. Tuo tarpu vadovybė sako, kad muziejus negauna finansavimo, todėl jo būklė yra avarinė. Ir jei nekiltų finansinių problemų, UNESCO saugomu kultūriniu paveldu jau būtų pasirūpinta.

Lėšų trūkumas

„Muziejaus paskirtis yra skleisti kultūrinį paveldą, o čia tos statybos turėtų būti jau atliktos ir pamirštos. Mano nuomone, apie tai mes turėtumėme nekalbėti. O jei remontui neturime tiek lėšų ar galių, tai ką aš galiu padaryt? – sakė M.K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vedėjas Darius Joneika. – Projektai, prašymai yra rašomi. Visi žino, kad reikia taisyti, bet kai atsako, kad nėra pinigų, nebelieka kas daryti.“
Prašymus vadovas siunčia savo tiesioginei valdžiai Kauno muziejuje, taip pat Druskininkų savivaldybei: „Iš miesto sulaukdavome pastabų, kad nesitvarkome. Visada yra akcentuojama, kaip viskas progresyviai juda į priekį ir kaip mes čia atsilikę stovim. Mes esam memorialinis muziejus. Yra toks laikas, ir mes negalim judėti niekur. Druskininkų savivaldybė sutvarkė mums kelią, įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Ir mes esame už tai dėkingi,“ – sakė D. Joneika.
Vadovas supranta, kad dabartinė ekonominė situacija lemia lėšų stygių. Taip pat jis sulaukia pažadų, kad pasibaigus sunkmečiui prasidės remonto darbai.
Dėl muziejaus sunerimę gidai siūlo ieškoti bendrų problemos sprendimo būdų, nes sutvarkyti muziejų - ne tik Druskininkų, o visos Lietuvos reikalas.
„Vis tikėjomės, kad gal kas nors pasikeis, pasitaisys. Dabar tikriausiai jau atėjo tas metas, kai mes turime pradėti kalbėti, nes atrodo, kad čia tuoj viskas nusilups ir sugrius. Muziejus negali vienas visko padaryti, nes finansiškai yra tikrai sunku,“ – kalbėjo Druskininkų gidų asociacijos pirmininkė Tatjana Zielinski.

Autentika ar stagarai?

Viena iš muziejaus paskirčių yra supažindinti lankytojus su M. K. Čiurlionio gyvenamąja aplinka – pateikti autentišką menininko namų, kiemo ir dirbtuvių vaizdą. Tad nesvarbu, kaip atrodė kiemas ar gėlynas, tvarka ar netvarka vyravo jame, viskas turi būti matoma lankytojui.
„Įsivaizduokit, gyvena 11 asmenų šeima. Kokia tuo metu galėjo būti tvarka? – svarstė D. Joneika – Motina namuose, tėvas vargonauja arba eina žvejoti – stengiasi rūpintis šeima. Tikriausiai niekada neatkursime tikrosios aplinkos, kaip viskas iš tikrųjų atrodė, bet bent daugmaž galime sudaryti buvusį vaizdą.“ Pasak vedėjo, kuriant muziejų buvo remtasi menininko seserų prisiminimais, atkuriant gėlynus domėtasi to laikmečio gėlėmis.
Gidų atstovai pritarė, kad autentika turi būti išlaikyta ir muziejaus kiemo gėlynai negali būti panašūs į olandiškus miesto gėlynus, tačiau negalėjo patikėti, kad lietuviškas darželis galėjo būti toks netvarkingas su kerojančiais stagarais. Pasak T. Zielinski, to nesupranta ir lankytojai.
„Pernai į Druskininkus atvyko pailsėti lietuvių šeima, gyvenanti Olandijoje, – prisiminė ji. – Aš jiems aprodžiau miestą ir pasiūliau užsukti į Čiurlionio muziejų – jie norėjo pakvėpuoti jo dvasia. Po ekskursijos šeima paliko 10 litų ir pasakė: „Čia gėlėms“. Ir aš tada galvojau, kad jei prasivertų žemė, tai aš geriau skradžiai prasmegčiau. Buvo labai gėda.“

Skundžiasi gidams

„Aš negaliu čia vesti žmonių. Mes vedame turistus į objektą, kuris turi būti atitinkamas, – sakė gidų asociacijos pirmininkė. – Rodyti tai, ką mes turime, yra gėda. Žmonės eina patys ir po to man pasakoja, kaip čia viskas prastai atrodo ir klausinėja, kodėl taip yra.“ Pasak gidės, žmonės, kuriems nerūpi Čiurlionis ir jo paveldas, priekabių neranda.
D. Joneikos teigimu, apie muziejų nuomonių išgirsta visokių. Pasak jo, atvykę japonai žavisi gyva gamta, kerpėmis apaugusiomis tvoromis. Jiems tai Čiurlionio dvasia. „Japonijoje spalio mėnesį pasirodys mėnesinis UNESCO projektas apie M.K. Čiurlionį – bus išleistas straipsnis apie jo kūrybą, žurnalą lydės kompaktiniame diske įrašyta fortepijoninių kūrinių serija. Jie lankosi pas mus, domisi. Japonus iš tikrųjų žavi tas apleistumas. O gal iš mandagumo nieko mums nesako? Nežinau. Tuo tarpu ateina kiti lankytojai ir sako, čia viską reikia griauti. Bet tai normalu. Visų vidiniai įsitikinimai yra kitokie,“ – pasakojo muziejaus vedėjas. Menininko giminės taip pat nereiškia pretenzijų, priešingai, jie mielai dalyvauja muziejaus renginiuose.

Visuomeninė talka

Vyrauja nuomonė, kad Druskininkus ir Čiurlionį sieja tokie ryšiai, jog būtent muziejus yra lankytojų traukos centras, užgožiantis visas komercines pasilinksminimo vietas. Dėl to, gidų nuomone, negavus finansavimo, galima sukviesti druskininkiečius, kurie padėtų perdažyti namus: „Perdažyti verandą užtruktų tris valandas. Patikėkite manimi, mielai kiekviena mokykla prisidėtų prie tokios akcijos, ypač meno mokyklos vaikai. Tereikia pagalbos šūksnių: „Padėkim Čiurlioniui!“ Ateitų, nuskustų, nudažytų. Bendrom jėgom galima daug ką padaryti Druskininkams.“
Pasak pirmininkės, tiek ji, tiek jos kolegos taip pat prisidėtų prie pagalbos, tereikia pakviesti. T. Zielinski taip pat pritaria Druskininkų miesto savivaldybės siūlymams muziejaus pastatų bei aplinkos remonto darbus atlikti organizuojant viešuosius darbus.
D. Joneika vertina gidų iniciatyvą ir sako, kad muziejus priimtų bet kokią pagalbą, nesvarbu, tai būtų projektų rašymas ar sienų dažymas.

Renginiai vyksta

Nors muziejaus būklė kone avarinė, jis vis tiek išlieka kultūros mėgėjų traukos centru.
„Veikla čia yra pastovi, kryptinga. Viskas čia yra pakankamai gyva, nes pas mus vyksta daug renginių: tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, miesto jaunimo koncertai, vyksta įvairiausi miesto kultūros pasitarimai, bus kuriami meno inkubatoriai, pristatomi į būgnus panašūs grojantys indai. Taip pat vykdomi projektai su UNESCO,“ – sakė muziejaus vedėjas.