„Reginos“ viešbutis Druskininkuose jau seniai tapo miesto kultūrinio gyvenimo centru. Jame ne tik vyksta garsieji žinomų Lietuvos tapytojų plenerai, bet ir pateikiami vis nauji edukacinės ir parodinės veiklos projektai. Šiuo metu viešbutyje eksponuojama įdomaus jaunosios kartos tapytojo Vytauto Poškos pastarojo meto aštuoniolikos darbų paroda – pardavimas.

V.Poška – kūrybingos šeimos narys. Jo motina – žinoma tapytoja Gražina Vitartaitė, žmona – unikalaus balso Edithos Piaf dainų atlikėja. Šios dvi moterys ne kartą džiugino druskininkiečius savo kūryba. Viena – subtiliais, moteriško žavesio kupinais paveikslais jau minėtų parodų metu. Kita – koncertais, atvėrusiais pažinties taką į garsiosios šansonje E.Piaf tragišką gyvenimą ir nepakartojamo balso tembrą. Pats V.Poška yra daugiabriaunės kūrybos ir savito tapybos metodo asmenybė. Jis – geras piešėjas (retoka savybė šiandienos jauniesiems), patvirtinantis tai portretiniu žanru, sukūręs savitą peizažo transformavimo stilių, liudijantis ne tik nerimastingą dvasinę būseną, bet ir subtilią spalvinę „klausą“. Šis gebėjimas išskiria jį iš kitų tarpo tik jam būdinga lengva lyg akvarelė aliejinės tapybos maniera, netikėtais komponavimo atradimais, o taip pat ir stebėtinu produktyvumu, žanrų įvairove, personalinių ir grupinių parodų gausa. Greta tapybos, autoriui nesvetima nelengva freskos specifika (freska-mozaika, beje, yra jo pagrindinė meninė specialybė, įgyta Vilniaus dailės akademijoje), scenografija, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, Vilniaus Mažuoju teatru. Nuo 1993 m. aktyviai įsijungęs į Lietuvos ir užsienio parodinį gyvenimą, pristatydamas save bukletuose ir kataloguose, autorius sąmoningai praleidžia vieną tokiais atvejais būdingą pastraipą – apdovanojimus, matyt, galvodamas, kad tai, kas padaryta – mažoka, kad Dievas suteiks galimybę sukurti daugiau.
„Reginos” viešbutis, kuriam dabar vadovauja žingeidi menui, kurorto kultūriniams renginiams nuolatinė parodų rėmėja Loreta Baliukonienė, turi sukaupęs nemažus parodinius turtus, kurių gausu ne tik pagrindiniame korpuse, bet ir išradingai, autentiškai atrestauruotuose buvusios medicininės laboratorijos ir senųjų Druskininkų burmistro namelyje. Planuojama, kad šios ekspozicijos būtų prieinamos miesto bendruomenei, kad toliau kiekvienais metais vyktų tradiciniai „Reginos”plenerai. Naujovė – įvairių dailininkų personalinės parodos, kurių pirmoji kregždė ir yra dabar vykstanti V.Poškos darbų paroda, veiksianti iki kovo pirmosios dienos. Po jos bus pristatyta, „gerai perkamos” ir populiarios jaunos dailininkės Silvijos Drebickaitės kūrybos paroda.
Reikia pabrėžti dar vieną aprašomų veiksmų privilegiją. Nors sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama, tačiau „Reginos“ ekspozicijose ir fonduose nėra prastų darbų. Tai, ko gero, išmanančių meną tarpe laiduoja ne tik išradingos meno vadybos (plenerų kuratorius ir dalyvis yra Aleksandras Vozbinas), plenerų dalyvių ir reiškinio svarbos respublikos kultūrai įtaką.
Taikliai įvertindamas visas aplinkybes, vienas ištikimas kultūrinių renginių lankytojas ir rėmėjas visa tai, kas čia kukliai aprašyta, pavadino „mažuoju Luvru“ Druskininkuose, „Reginoje”.